- žygiais
- žỹgiais adv. tarpais, kartais: Žỹgiais parsineša kningų klėbius Šv. Žỹgiais atsikelu, tik pavaikščioju – kojos skauda Kv.
Dictionary of the Lithuanian Language.
žygiais
Look at other dictionaries:
tuožygiais — tuõžygiais adv. žr. tuožyg 2: Tuõžygiais tevie užteks, ka akis užmerksi Grdm … Dictionary of the Lithuanian Language
o — õ3 jng. Žỹgiais, o ne žõdžiais mẽs tėvỹnę mýlim … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
atsididžiuoti — labai didžiuotis, džiaugtis: Patriotai negalėjo atsididžiuoti senovės karo žygiais rš. didžiuoti; atsididžiuoti; įdidžiuoti; išsididžiuoti; nusididžiuoti; padidžiuoti … Dictionary of the Lithuanian Language
atžymėti — ×atžymėti (nlt.) Rtr, NdŽ, KŽ; M, L, SkŽ32 1. žr. pažymėti 1: Smaigais atžymėti LL298. Virvės ilgis padalytas lygiais atstumais, kurie atžymėti mazgais, įpintais į virvę LEXVIII26. Siuva jaukioje giminių seklytėlėje, neskuba, pamatuoja, siūles… … Dictionary of the Lithuanian Language
didvyris — 2 dìdvyris, ė smob. (1), didvyris (1) Š 1. pasižymėjęs savo darbais, žygiais, šaunumu žmogus, karžygys, herojus: Didvyriai mirę teisybę pasauliui neša gyvųjų darbais V.Mont. Pasirodė man jis toks pat didvyris kaip ir anie Žem. Jie tikrai yra… … Dictionary of the Lithuanian Language
epopėja — sf. (1) TrpŽ 1. lit. didelis epinio žanro veikalas. 2. prk. grupė įvykių, susijusių su didvyriškais žygiais: Pilietinio karo epopėja DŽ … Dictionary of the Lithuanian Language
karžygys — karžygỹs, ė̃ smob. (3a) DŽ, (3b) BŽ29; R197, MŽ460, KlM101, LsB297, karžygis, ė (1) Š; MŽ262, N, M narsus, dideliais žygiais pasižymėjęs karys, didvyris, herojus: Garbinga karžygio mirtim pirmasis [sūnus] krito S.Nėr. Arba karžyge grįšiu, arba… … Dictionary of the Lithuanian Language
kiauliažviegis — kiauliãžviegis sm. (1) žr. kiaulažviegis 1: Atejai pačiu kiauliãžviegiu, kada aš žygiais užsiėmusi Slnt. Kiauliãžviegis – eitam numie Slnt … Dictionary of the Lithuanian Language
mylėti — mylėti, myli (mỹli, mylia), ėjo, 1. tr. SD151, R, K jausti kam prisirišimą, atsidavimą, palankumą; jausti traukimą, linkimą į priešingos lyties asmenį: Jauni ir gražūs, abu mylėjo vienas antrą ir, susiėmę už rankų, ramiai ir drąsiai ėjo gyvenimo … Dictionary of the Lithuanian Language
nugaluoti — tr. 1. nužudyti, galą padaryti: Nugalavo tave nevidonas! rš. Šuo vištytį beveik nugalavo Slnt. Aš jį (katiną) būčiau nugalãvęs Vlkv. Pabaigs savo gyvenimą kur, jei pirm kokia liga nenugaluõs Pš. Bijojo tamsioj nakty laumių, kad nenugaluotų… … Dictionary of the Lithuanian Language
